Šiaulių menų mokyklos nuostatai

1. Šiaulių menų mokyklos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Šiaulių menų mokyklos (toliau – mokykla) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją, buveinės vietą, mokyklos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą, veiklos teisinį pagrindą, sritis, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, vykdomas švietimo programas, mokyklos teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimo į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, lėšų šaltinius, jų naudojimo tvarką ir finansinės veiklos kontrolę, mokyklos veiklos priežiūrą, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo reikalavimus.
2. Mokyklos oficialusis pavadinimas – Šiaulių menų mokykla, trumpasis pavadinimas – Menų mokykla. Mokykla įregistruota Juridinių asmenų registre, kodas 190530992.
3. Mokykla įsteigta 1955 m. lapkričio 29 d.
4. Mokyklos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.
5. Mokyklos priklausomybė – savivaldybės mokykla.
6. Mokyklos savininkė – Šiaulių miesto savivaldybė, kodas 111109429, adresas: Vasario 16- osios g. 62, LT-76295 Šiauliai.
7. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos: mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės meras (toliau – Savivaldybės meras), išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos išimtinei ir paprastajai Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – Savivaldybės taryba) kompetencijai (jeigu paprastosios Savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo Savivaldybės taryba nėra perdavusi Savivaldybės merui).
8. Mokyklos buveinė: Aušros al. 52, LT-76236 Šiauliai.
9. Mokyklos grupė – neformaliojo vaikų švietimo mokykla ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykla.
10. Mokyklos tipas – neformaliojo vaikų švietimo mokykla ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykla.
11. Mokyklos pagrindinė paskirtis – neformaliojo vaikų švietimo grupės universalus daugiafunkcis centras (kodas 31614200).
12. Mokymo kalba – lietuvių.
13. Mokykla vykdo neformaliojo suaugusiųjų švietimo, neformaliojo vaikų švietimo muzikinio, dailės, šokio (choreografija, sportinis šokis), teatrinio (dramos), saugaus eismo, technologijų ir kitų ugdymo krypčių programas, kurių sąrašą tvirtina Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo.
14. Mokykla išduoda neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimą.
15. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, atributiką, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir Nuostatais.

16. Mokyklos veiklos sritis – švietimas.
17. Mokyklos švietimo veiklos rūšys:
17.1. pagrindinė veiklos rūšis – kultūrinis švietimas, kodas 85.52.00;
17.2. kitos švietimo veiklos rūšys:
17.2.1. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51.00;
17.2.2. kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59.00;
17.2.3. niekur kitur nepriskirta su švietimu susijusių paslaugų veikla, kodas 85.69.00.
18. Kita ne švietimo veiklos rūšis – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20.00.
19. Mokyklos veiklos tikslas – vykdant darbą su jaunimu, tenkinti vaikų ir jaunimo pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.
20. Mokyklos veiklos uždaviniai:
20.1. ugdyti mokinio individualybę, padėti atskleisti kūrybines galias;
20.2. tenkinti mokinių poreikį išreikšti save, sudaryti galimybę įdomiai, turiningai leisti laisvalaikį;
20.3. ugdyti savo krašto pilietį, tautos kultūros, papročių, tradicijų puoselėtoją ir tęsėją;
20.4. sudaryti sąlygas suaugusiems asmenims tenkinti savišvietos poreikius, padėti tapti aktyviais demokratinės visuomenės piliečiais;
20.5. ugdyti ir plėtoti ugdytinių socialinius ir komunikacinius gebėjimus;
20.6. sudaryti elementarius aktyvaus dalyvavimo viešajame gyvenime įgūdžius;
20.7. užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką.
21. Vykdydama jai pavestus uždavinius, mokykla:
21.1. rengia neformaliojo vaikų švietimo programas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus bendruosius reikalavimus;
21.2. rengia ir vykdo neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas teisės aktų nustatyta tvarka;
21.3. formuoja ir įgyvendina ugdymo turinį, atsižvelgdama į ugdytinių saviraiškos poreikius ir interesus, tėvų pageidavimus, mokyklos ugdytinių užimtumo organizavimo kryptis ir Šiaulių miesto vaikų ir jaunimo užimtumo poreikius;
21.4. sudaro sąlygas taikyti įgytas žinias, mokėjimus, įgūdžius įstaigose, miesto, šalies ir tarptautiniuose renginiuose;
21.5. sudaro sąlygas integracijai į visuomenę specialiųjų poreikių vaikams;
21.6. organizuoja miesto, šalies ir tarptautinius pažintinius, ugdomuosius, prevencinius renginius;
21.7. koordinuoja Šiaulių atvirojo jaunimo centro (toliau – Atvirasis jaunimo centras) veiklą;
21.8. sudaro sąlygas darbuotojams tobulinti savo kvalifikaciją;
21.9. kuria ugdymo turiniui įgyvendinti reikiamą materialinę bazę;
21.10. užtikrina higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią ugdymosi ir darbo aplinką;
21.11. teikia informacinę ir metodinę pagalbą, bendradarbiauja su švietimo, kultūros ir kitomis institucijomis;
21.12. viešai skelbia informaciją apie mokyklos veiklą; 21.13. atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

22. Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (Savivaldybės mero) kompetencija:
22.1. priimti į pareigas ir atleisti iš jų mokyklos direktorių (toliau – direktorius), atšaukti iš pareigų bei įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su direktoriaus darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
22.2. nustatyti maksimalų etatų skaičių mokykloje;
22.3. priimti sprendimą dėl mokyklos buveinės pakeitimo;
22.4. priimti sprendimą dėl mokyklos filialo steigimo ir jo veiklos nutraukimo;
22.5. spręsti kitus, kituose teisės aktuose ir Nuostatuose jo kompetencijai priskirtus, klausimus.
23. Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (Savivaldybės tarybos) kompetencija: 23.1. tvirtinti mokyklos nuostatus;
23.2. nustatyti mokyklos teikiamų atlygintinų viešųjų paslaugų kainas (įkainius);
23.3. skirti ir atleisti likvidatorių arba sudaryti likvidacinę komisiją ir nutraukti jos įgaliojimus;
23.4. priimti sprendimą dėl mokyklos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo.

24. Mokykla, įgyvendindama jai pavestą tikslą ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, turi teisę:
24.1. parinkti ir kurti naujus mokymo ir mokymosi metodus, užtikrinančius kokybišką ugdymą(si);
24.2. bendradarbiauti su savo veiklai įtakos turinčiais fiziniais ir juridiniais asmenimis;
24.3. teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;
24.4. įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;
24.5. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;
24.6. nustatyti teikiamų švietimo ar papildomų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Vyriausybė arba savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;
24.7. naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis.
25. Mokykla privalo užtikrinti geros kokybės švietimą, atvirumą vietos bendruomenei, sudaryti mokiniams higienos normas atitinkančias ugdymosi sąlygas.

26. Mokyklą sudaro keturi integruoti struktūriniai padaliniai:
26.1. vaikų klubas „Aitvaras“, adresas: Aušros al. 31, LT-76300 Šiauliai;
26.2. vaikų klubas „Kibirkštis“, adresas: Krymo g. 32, LT-78296 Šiauliai;
26.3. vaikų ir jaunimo teatro studija „Kompanija šauni“, adresas: Vytauto g. 103A, LT- 77160 Šiauliai;
26.4. Šiaulių atvirasis jaunimo centras, adresas: Vytauto g. 103A, LT-77160 Šiauliai;
27. Atvirasis jaunimo centras:
27.1. telkia ir ugdo Šiaulių miesto jaunimą, siekdamas užtikrinti jo užimtumą ir savirealizaciją, skatina prasmingas ir visuomenei naudingas veiklas, remdamasis atviro darbo su jaunimu principais;
27.2. plėtoja ir palaiko nuolatinius ryšius su savo veiklos teritorijoje veikiančiomis ir su jaunimo reikalais susijusiomis institucijomis: mokyklomis, policija, parapija, jaunimo organizacijomis, bendruomene, ir vaiko teises įgyvendinančiomis bei pagalbą vaikams, šeimai teikiančiomis institucijomis: Vaiko teisių apsaugos skyriumi, Socialinės paramos skyriumi, seniūnijomis, kitomis institucijomis, kurios dirba su jaunimu.
28. Atvirasis jaunimo centras savo veiklą grindžia direktoriaus patvirtintais dokumentais.
29. Atvirajam jaunimo centrui vadovauja vadovas, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia direktorius.
30. Mokyklos veikla organizuojama pagal:
30.1. direktoriaus patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriam yra pritarusios mokyklos taryba ir Savivaldybės vykdomoji institucija ar teisės aktų nustatytais atvejais – jos įgaliotas asmuo;
30.2. direktoriaus patvirtintą metinį veiklos planą, kuriam yra pritarusi mokyklos taryba.
31. Mokyklai vadovauja direktorius, kuris į pareigas priimamas penkerių metų kadencijai viešo konkurso būdu. Direktoriaus teises ir pareigas nustato Nuostatai ir neformaliojo švietimo mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymas.
32. Sprendimą dėl direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš pareigų priima Savivaldybės meras Darbo kodekso, Nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be kitų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su direktoriumi taip pat pasibaigia atšaukus jį iš pareigų. Dėl direktoriaus atšaukimo iš pareigų priimamas Savivaldybės mero potvarkis.
33. Direktorius atlieka tokias funkcijas:
33.1. tvirtina mokyklos vidaus struktūrą, mokyklos darbuotojų pareigybių sąrašą teisės aktų nustatyta tvarka;
33.2. nustato mokyklos struktūrinių padalinių tikslus, uždavinius, funkcijas, direktoriaus pavaduotojų ugdymui, mokyklos struktūrinių padalinių vadovų veiklos sritis;
33.3. tvirtina mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų ir aptarnaujančio personalo pareigybių aprašymus, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos darbuotojus, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas;
33.4. nustato mokyklos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, jeigu mokykloje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis;
33.5. priima mokinius Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
33.6. vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, mokyklos darbo tvarkos taisyklėse nustato mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų, aptarnaujančio personalo ir mokinių teises, pareigas ir atsakomybę;
33.7. suderinęs su mokyklos taryba, tvirtina mokyklos darbo tvarkos taisykles;
33.8. sudaro ugdytiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su ugdymu ir darbu susijusiais aspektais;
33.9. organizuoja ir koordinuoja mokyklos veiklą pavestoms funkcijoms atlikti, uždaviniams įgyvendinti, analizuoja ir vertina mokyklos veiklą, materialinius ir intelektinius išteklius;
33.10. leidžia įsakymus, tikrina, kaip jie vykdomi;
33.11. sudaro teisės aktų nustatytas komisijas, darbo grupes;
33.12. sudaro mokyklos vardu sutartis mokyklos funkcijoms atlikti;
33.13. organizuoja mokyklos dokumentų saugojimą ir valdymą teisės aktų nustatyta tvarka;
33.14. teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja mokyklos turtą, lėšas ir jais disponuoja, užtikrindamas racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą; koordinuoja intelektinius, materialinius, finansinius, informacinius išteklius, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą;
33.15. užtikrina mokyklos veiksmingos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;
33.16. organizuoja mokyklos finansinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą;
33.17. inicijuoja darbuotojų profesinį tobulėjimą, sudaro jiems sąlygas kelti kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams – galimybę atestuotis ir organizuoja jų atestaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
33.18. inicijuoja mokyklos savivaldos institucijų sudarymą ir skatina jų veiklą;
33.19. bendradarbiauja su ugdytinių tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą vaikui, jaunuoliui, mokytojui ir mokyklai teikiančiomis įstaigomis, institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;
33.20. atstovauja mokyklai kitose institucijose;
33.21. dalį savo funkcijų teisės aktų nustatyta tvarka gali pavesti atlikti direktoriaus pavaduotojui;
33.22. vykdo kitas teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
34. Direktorius atsako už tai, kad mokykloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat už demokratinį mokyklos valdymą, bendruomenės narių informavimą, informacijos apie mokyklos veiklą skelbimą, tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų tikslo ir uždavinių įgyvendinimą, mokyklos veiklos rezultatus.
35. Laikinai nesant direktoriui (ligos, atostogų, komandiruotės metu ir kt.), jo pareigas laikinai eina mokyklos darbuotojas, kuriam tokia funkcija priskirta pareigybės aprašyme, arba kitas asmuo, paskirtas Savivaldybės mero potvarkiu.
36. Mokyklos mokytojų metodinei veiklai organizuoti sudaromos mokytojų metodinės grupės.
37. Metodinių grupių nariai yra mokytojai. Metodinės grupės planuoja ugdymo turinį: aptaria ugdytinių ugdymosi poreikius; susitaria dėl ugdomosios veiklos metodų, būdų, formų; atrenka, integruoja, derina ugdymo turinį; susitaria dėl ugdymo planų rengimo principų ir tvarkos; aptaria ugdymo priemones ir jų naudojimą; susitaria dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų; inicijuoja programų, projektų kūrimą ir įgyvendinimą; dalyvauja vertinant ugdytinių pasiekimus ir pažangą; dalijasi gerąja patirtimi; aptaria kvalifikacijos tobulinimo poreikius, juos derina su mokyklos veiklos tikslais; teikia siūlymus mokytojų tarybai dėl ugdymo turinio formavimo ir ugdymo organizavimo gerinimo. Metodinėms grupėms vadovauja grupių narių išrinkti vadovai. Jų veiklą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

38. Mokyklos taryba yra aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, renkama dvejiems metams. Mokyklos taryba telkia mokyklos mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) bendruomenę, vietos bendruomenę demokratiniam mokyklos valdymui, padeda spręsti aktualius mokyklos klausimus, atstovauti mokyklos teisėtiems interesams.
39. Mokyklos tarybos veikla grindžiama nešališkumo, bendruomeniškumo, įgalinimo ir įtraukimo į sprendimų priėmimą, atsakingumo mokyklos bendruomenei principais.
40. Mokyklos tarybą sudaro 10 narių, išrinktų atviru balsavimu savivaldos institucijų posėdžiuose balsų dauguma: tris tėvus deleguoja grupių tėvų aktyvo pirmininkų susirinkimas, tris mokytojus – mokytojų taryba, tris mokinius – mokinių taryba, vieną vietos bendruomenės atstovą – direktorius.
41. Galimas mokyklos tarybos nario kadencijų skaičius – ne daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės.
42. Mokyklos tarybos nariais negali būti direktorius, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
43. Mokyklos tarybos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti mokyklos strateginių tikslų ir įgyvendinti mokyklos misiją.
44. Mokyklos tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Prireikus gali būti kviečiamas neeilinis mokyklos tarybos posėdis. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Direktorius mokyklos tarybos posėdžiuose gali dalyvauti kviestinio nario teisėmis.
45. Posėdžius kviečia mokyklos tarybos pirmininkas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus pirmininkas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios. Į posėdžius gali būti kviečiamas vietos bendruomenei atstovaujantis seniūnaitis ar kitas vietos bendruomenės deleguotas atstovas, susietas bendrais gyvenimo poreikiais ir interesais su mokyklos bendruomene. Posėdžiuose gali dalyvauti kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai, rėmėjai, socialiniai partneriai ir kiti kviestieji asmenys.
46. Mokyklos tarybai vadovauja pirmininkas, išrinktas atviru balsavimu pirmajame mokyklos tarybos posėdyje.
47. Mokyklos tarybos pirmininko pavaduotojas ir sekretorius renkami atviru balsavimu pirmajame mokyklos tarybos posėdyje.
48. Mokyklos tarybos narius gali atšaukti juos išrinkusios mokyklos bendruomenės grupės.
Mokyklos tarybos narys gali atsistatydinti nesibaigus mokyklos tarybos kadencijai, apie tai ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų raštu įspėjęs mokyklą. Mokyklos tarybos narį atšaukus, jam atsistatydinus ar dėl kitų priežasčių nutrūkus mokyklos tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, į jo vietą išrenkamas naujas narys, atstovaujantis tėvams, mokytojams arba vietos bendruomenei priklausomai nuo to, kuriai grupei atstovavo buvęs mokyklos tarybos narys, iki veikiančios mokyklos tarybos kadencijos pabaigos pagal Nuostatuose nustatytą mokyklos tarybos narių rinkimo tvarką.
49. Likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki mokyklos tarybos kadencijos pabaigos, skelbiami nauji mokyklos tarybos rinkimai. Pasibaigus mokyklos tarybos kadencijai, mokyklos taryba baigia veiklą ir perduoda savo įgaliojimus naujai išrinktai mokyklos tarybai.
50. Mokyklos taryba paleidžiama:
50.1. reikalaujant ½ mokyklos tarybos narių;
50.2. likviduojant mokyklą.
51. Mokyklos taryba atlieka tokias funkcijas:
51.1. teikia siūlymus dėl mokyklos strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių;
51.2. pritaria mokyklos strateginiam veiklos planui, metiniam mokyklos veiklos planui, mokyklos darbo tvarkos taisyklėms, kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems direktoriaus;
51.3. teikia siūlymus direktoriui dėl Nuostatų pakeitimo ar papildymo, mokyklos vidaus struktūros tobulinimo;
51.4. kolegialiai svarsto mokyklos lėšų naudojimo klausimus:
51.5. analizuoja ir vertina klasių tėvų komitetų, direktoriaus, kitų mokyklos bendruomenės narių pateiktus pasiūlymus dėl lėšų paskirstymo ir efektyvaus panaudojimo mokyklos ugdymo aplinkai tobulinti;
51.6. išklauso mokyklos metines veiklos ataskaitas ir teikia siūlymus direktoriui dėl mokyklos veiklos tobulinimo;
51.7. vertina direktoriaus metų veiklos ataskaitą ir teikia sprendimą dėl ataskaitos Savivaldybės merui;
51.8. teikia siūlymus Savivaldybės tarybai dėl mokyklos materialinio aprūpinimo, veiklos tobulinimo;
51.9. svarsto mokytojų, tėvų savivaldos institucijų ar mokyklos bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymus direktoriui;
51.10. teikia siūlymus dėl mokyklos darbo tobulinimo, saugių ugdymo ir darbo sąlygų sudarymo, talkina formuojant mokyklos materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;
51.11. svarsto direktoriaus teikiamus klausimus.
52. Mokyklos tarybos nutarimai yra teisėti, jei jie neprieštarauja teisės aktams.
53. Mokyklos taryba už savo veiklą vieną kartą per metus atsiskaito mokyklos bendruomenei.
54. Mokytojų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro direktoriaus pavaduotojas (-ai) ugdymui, 8 (aštuoni) metodinių grupių nariai.
55. Mokytojų tarybos kadencija dveji metai.
56. Kiekviena metodinė grupė deleguoja į mokytojų tarybą po 1–2 kandidatus. Deleguojant mokytojus, kiekvienas metodinės grupės narys turi tokį balsų skaičių, kuris lygus visų į mokytojų tarybą pasiūlytų kandidatų skaičiui. Metodinės grupės narys turi teisę paskirstyti turimus balsus savo nuožiūra, atiduodamas juos už vieną ar kelis kandidatus. Mokytojų tarybos nariais išrenkami daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų mokytojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas metodinės grupės narys gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatą.
57. Mokyklos metodinės grupės deleguoto mokytojų tarybos nario galimas kadencijų skaičius – ne daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės.
58. Direktoriaus narystę mokytojų taryboje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
59. Mokytojų tarybos nariai atviru balsavimu dvejiems metams renka mokytojų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių, kurių kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.
60. Mokytojų tarybos pirmininko įgaliojimai prasideda užbaigus rinkimų procedūrą ir nutrūksta pradėjus pirmininko rinkimo naujai kadencijai procedūrą.
61. Mokytojų tarybos pirmininkas prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Nutrūkus mokytojų tarybos pirmininko įgaliojimams pirma laiko, naujas pirmininkas renkamas bendra tvarka naujai kadencijai.
62. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja du trečdaliai mokytojų tarybos narių.
63. Mokytojų tarybos posėdžius kviečia mokytojų tarybos pirmininkas. Jis apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios. Pagal poreikį į posėdžius gali būti kviečiami kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai, rėmėjai, socialiniai partneriai ar kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.
64. Mokytojų tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mokytojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu mokytojų tarybos pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami direktoriaus įsakymu.
65. Mokytojų tarybos pirmininkas vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus jį rinkusiems mokytojų tarybos nariams.
66. Mokytojų taryba svarsto ir priima nutarimus teisės aktų nustatytais, direktoriaus, jo pavaduotojų teikiamais klausimais.
67. Mokytojų taryba:
67.1. svarsto ir priima nutarimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais ir direktoriaus teikiamais klausimais;
67.2. svarsto pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;
67.3. renka mokytojų atstovus į mokyklos tarybą ir atestacijos komisiją;
67.4. teikia siūlymus dėl mokytojų kvalifikacijos kėlimo;
67.5. svarsto kitus direktoriaus teikiamus klausimus.
68. Mokytojų tarybos narius gali atšaukti juos išrinkusi mokyklos metodinė grupė.
Mokytojų tarybos narys gali atsistatydinti nesibaigus mokytojų tarybos kadencijai, apie tai ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų raštu įspėjęs mokytojų tarybos pirmininką. Mokytojų tarybos narį atšaukus, jam atsistatydinus ar dėl kitų priežasčių nutrūkus mokytojų tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, į jo vietą išrenkamas naujas narys, atstovaujantis tai metodinei grupei, kuriai atstovavo buvęs mokytojų tarybos narys, iki veikiančios mokytojų tarybos kadencijos pabaigos pagal Nuostatuose numatytą mokytojų tarybos narių rinkimo tvarką.
69. Likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki mokytojų tarybos kadencijos pabaigos, skelbiami nauji mokytojų tarybos rinkimai. Pasibaigus mokytojų tarybos kadencijai, mokytojų taryba baigia savo veiklą ir perduoda savo įgaliojimus naujai išrinktai mokytojų tarybai.
70. Mokytojų taryba paleidžiama: 70.1. reikalaujant ½ mokytojų tarybos narių; 70.2. likviduojant mokyklą.
71. Mokykloje veikia tėvų savivaldos institucijos – būrelių (kolektyvų) tėvų komitetai (toliau – tėvų komitetas) ir tėvų taryba.
72. Tėvų komitetą sudaro pirmininkas ir 3 nariai, išrinkti vieniems metams atviru balsavimu būrelio (kolektyvo) tėvų susirinkime balsų dauguma. Tėvų komiteto nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.
73. Tėvų komiteto nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tėvų komiteto nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tėvų komiteto nariai.
74. Tėvų komiteto veikla organizuojama pagal atitinkamo būrelio (kolektyvo) darbo planą.
75. Tėvų komiteto posėdžius kviečia pirmininkas, kuris apie posėdžių laiką, svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tėvų komiteto narių.
76. Nutarimai priimami tėvų komiteto posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami direktoriaus įsakymu.
77. Tėvų komitetas aptaria su būrelio (kolektyvo) vadovu būrelio (kolektyvo) mokinių lankomumo, saugumo, informacijos apie mokinius gavimo klausimus, padeda organizuoti būrelio (kolektyvo) renginius, išvykas, kurti edukacinę aplinką, teikia siūlymus mokyklos tarybai ir direktoriui.
78. Tėvų komiteto nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiems tėvams susirinkime.
79. Komiteto narius gali atšaukti atitinkamo būrelio (kolektyvo) tėvų susirinkimas.
Komiteto narys gali atsistatydinti nesibaigus komiteto kadencijai, apie tai ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų raštu įspėjęs komiteto pirmininką. Komiteto narį atšaukus, jam atsistatydinus ar dėl kitų priežasčių nutrūkus komiteto nario įgaliojimams pirma laiko, į jo vietą išrenkamas naujas narys, atstovaujantis atitinkamos grupės tėvams.
80. Tėvų taryba – aukščiausia tėvų savivaldos institucija, renkama vieniems metams. Ją sudaro būrelių (kolektyvų) tėvų komitetų pirmininkai.
81. Tėvų tarybos nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tėvų tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tėvų tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tėvų tarybos nariai.
82. Tėvų tarybos narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina. Nutrūkus tėvų tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, naują tėvų tarybos narį deleguoja atitinkamos grupės tėvų susirinkimas bendra tvarka tėvų tarybos esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
83. Tėvų tarybos nariai atviru balsavimu pirmajame posėdyje renka tėvų tarybos pirmininką.
84. Tėvų tarybos posėdžius kviečia pirmininkas, kuris apie posėdžių laiką, svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tėvų tarybos narių.
85. Nutarimai priimami tėvų tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami direktoriaus įsakymu.
86. Tėvų tarybos nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiam grupės tėvų susirinkimui.
87. Tėvų taryba:
87.1. teikia siūlymus direktoriui ir mokyklos tarybai dėl švietimo paslaugų kokybės gerinimo;
87.2. analizuoja mokyklos lėšų panaudojimo tikslingumą;
87.3. deleguoja atstovus į mokyklos tarybą;
87.4. nagrinėja tėvų prašymus, skundus ir teikia siūlymus direktoriui, sprendžiant iškilusias problemas;
87.5. dalyvauja tėvų diskusijose, mokyklos renginiuose;
87.6. svarsto kitus direktoriaus, jo pavaduotojų teikiamus klausimus.
88. Mokykloje nuolat veikia mokyklos mokinių savivaldos institucija – mokinių taryba.
Mokinių taryba formuojama rinkimų būdu vieniems metams. Mokinių tarybą sudaro du mokiniai iš kiekvieno būrelio (kolektyvo) (atitikmuo – 5–8 bendrojo ugdymo mokyklos klasės). Bendras mokinių tarybos narių skaičius priklauso nuo tais metais, kuriais renkama mokinių taryba, sudarytų mokyklos būrelių (kolektyvų) skaičiaus. Mokinių tarybos nariai yra renkami būrelio (kolektyvo) susirinkime visuotinių demokratinių rinkimų būdu vieniems metams.
89. Galimas mokinių tarybos nario kadencijų skaičius – ne daugiau kaip keturios kadencijos iš eilės.
90. Mokinių tarybos veikla yra reglamentuojama direktoriaus įsakymu patvirtintais mokinių tarybos nuostatais.
91. Mokinių tarybos pirmininką renka mokinių tarybos nariai pirmame posėdyje.
92. Mokinių tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip keturis kartus per metus.
Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokinių tarybos posėdis. Posėdžius kviečia pirmininkas. Apie posėdžio laiką ir parengtus svarstyti klausimus jis praneša nariams ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios.
93. Mokinių tarybos posėdis ir jame priimti nutarimai yra teisėti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų narių. Sprendimai priimami balsų dauguma atviru ar slaptu, priklausomai nuo svarstomo klausimo, balsavimu. Mokinių tarybos narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia mokinių tarybos pirmininko balsas. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsą dauguma.
94. Mokinių tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia kadencijos laikas, kai jis nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės, atsistatydina arba kai jo elgesys nesuderinamas su mokinių tarybos nario pareigomis.
95. Mokinių tarybos narį atšaukus, jam atsistatydinus arba dėl kitų priežasčių nutrūkus mokinių tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, į jo vietą išrenkamas naujas narys, atstovaujantis atitinkamo būrelio (kolektyvo) mokiniams, iki veikiančios mokinių tarybos kadencijos pabaigos pagal šiuose Nuostatuose numatytą mokinių tarybos narių rinkimo tvarką.
96. Mokinių taryba apie savo veiklą atsiskaito mokslo metų pabaigoje visuotiniam mokinių susirinkimui.
97. Mokinių taryba:
97.1. padeda organizuoti mokyklos renginius, akcijas, vykdyti prevencines programas;
97.2. teikia siūlymus dėl ugdymo organizavimo, neformaliojo švietimo programų plėtros, socialinės veiklos;
97.3. organizuoja savanorių judėjimą;
97.4. atstovauja mokinių interesams mokyklos taryboje ir kitose savivaldos institucijose, tarpininkauja ginant mokinių teises mokykloje; 97.5. rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;
97.6. dalyvauja rengiant mokyklos veiklą reglamentuojančius dokumentus;
97.7. svarsto kitus direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo teikiamus klausimus.
98. Mokykloje gali veikti ir kitos savivaldos institucijos (mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų).
99. Mokinių ugdymo organizavimo, elgesio, lankomumo, saugumo užtikrinimo ir kitais mokiniams ir jų tėvams aktualiais klausimais direktorius gali organizuoti būrelių (kolektyvų) mokinių ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijų vadovų pasitarimus.

100. Darbuotojai į darbą mokykloje priimami ir atleidžiami iš jo Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
101. Mokyklos darbuotojams už darbą mokoma įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
102. Direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai ir mokytojai kvalifikaciją tobulina švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Mokyklos mokytojai atestuojasi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
103. Direktoriaus, jo pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veikla vertinama kasmet švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

104. Mokykla patikėjimo teise perduotą Savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų ir Savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.
105. Mokyklos lėšos:
105.1. valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Šiaulių miesto savivaldybės biudžetui skirtos lėšos ir šio biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas;
105.2. pajamos už teikiamas paslaugas;
105.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus;
105.4. kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.
106. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
107. Mokykla buhalterinę apskaitą organizuoja ir finansinę atskaitomybę tvarko teisės aktų nustatyta tvarka.
108. Mokyklos finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.
109. Mokyklos veiklos priežiūrą atlieka Savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus pasitelkiami išoriniai vertintojai.

110. Mokykla turi interneto svetainę, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus.
111. Mokyklos interneto svetainėje (http://menum.lt) skelbiama informacija apie mokyklos vykdomas neformaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatus, mokyklos bendruomenės tradicijas, pasiekimus ir kitą vykdomą veiklą, taip pat vieši pranešimai ir kita informacija, kurią, vadovaujantis teisės aktais, reikia paskelbti viešai.
112. Nuostatus, jų pakeitimus, papildymus tvirtina Savivaldybės taryba.
113. Nuostatai keičiami ir papildomi Savivaldybės tarybos, Savivaldybės mero, direktoriaus ar mokyklos tarybos iniciatyva.
114. Mokykla registruojama teisės aktų nustatyta tvarka.
115. Mokykla reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka.