ŠIAULIŲ MENŲ MOKYKLOS PEDAGOGŲ ETIKOS KODEKSAS

1. Šiaulių menų mokyklos (toliau – Mokykla) pedagogų etikos kodeksas (toliau – Kodeksas) apibrėžia pagrindinius mokyklos pedagoginių darbuotojų profesinės etikos reikalavimus ir įsipareigojimus.
2. Kodekso paskirtis – padėti pedagogams vadovaujantis pagarbos, teisingumo, žmogaus teisių pripažinimo, atsakomybės, sąžiningumo, atidos ir solidarumo principais siekti etiško ir profesionalaus elgesio su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ir kolegomis.
3. Kodeksas papildo pedagogų teisių, pareigų, atsakomybės nuostatas, kurios yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Mokyklos nuostatuose, vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose norminiuose aktuose.
4. Laikytis Kodekso reikalavimų – asmeninis pedagogo, siekiančio tinkamai ir kokybiškai atlikti savo pareigas, didinti profesijos prestižą ir pasitikėjimą šalies švietimo sistema, įsipareigojimas ir garbės reikalas, o jų pažeidimas užtraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pedagogų veiklą.

5. Pedagogų etikos kodekse naudojamos sąvokos:

              5.1. etika – asmens elgesį ir veiksmus sąlygojantis vertybių taikymas;

              5.2. moralė – žmonių elgesį reguliuojančios normos ir principai;

5.3. pedagogų etika – dora, pareigingumu, atsakingumu, kūrybingumu, sąžiningumu, teisingumu, žmoniškumu, objektyvumu grindžiami tarpusavio ir darbo santykiai, nepriekaištingas etinės elgsenos laikymasis viešame gyvenime;

5.4. etikos normų pažeidimas – poelgis, veiksmas, elgesys darbe, visuomenėje, tarpusavio bendravime, sukeliantis prieštaringus bendradarbių vertinimus, pasireiškiančius priimtų Kodekso dorovinės elgsenos normų nepaisymu, ignoravimu ar pažeidimu, kuris blogina bendruomenės mikroklimatą, trikdo darbinę nuotaiką ir darbo ritmą;

5.5. etikos problema – netinkamai padarytas sprendimas ar atliktas veiksmas, pažeidžiant etikos normas;

5.6. etiškas sprendimas – geras, teisingas, visuomenės daugumos puoselėjamoms vertybėms neprieštaraujantis sprendimas;

5.7. privatus darbuotojo interesas – turtinis arba neturtinis darbuotojo suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas;

5.8. interesų konfliktas – situacija, kai darbuotojas atlikdamas savo pareigas vykdo pavedimus ir dalyvauja sprendimų priėmime bei priima sprendimus susijusius su jo privačiais interesais;

5.9. kompetencija – funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą, turėti jai pakankamai žinių, įgūdžių, energijos;

5.10. vertybė – idėjos ir įsitikinimai, formuojantys, skatinantys žmogaus būvį ar elgseną;

5.11. tolerancija – pakantus gerbimas kitos nuomonės, požiūrių, įsitikinimų, tikėjimo.

6. Kodekso  tikslas – nubrėžti tolerancijos ribas Mokyklos narių tarpusavio santykiuose, išryškinti pedagogų etikos požiūriu vengtiną elgesį.
7. Kodekso  uždaviniai:

7.1. esamiems ir naujai priimtiems pedagogams padėti geriau suprasti, palaikyti ir puoselėti svarbiausias akademines srities vertybes: teisingumą, sąžiningumą, pagarbą žmogui, toleranciją, profesinę, mokslinę bei pilietinę atsakomybę;

7.2. padėti Mokyklos pedagogams vertinti ir spręsti konkrečius  etinio pobūdžio klausimus;  

7.3. formuoti pedagogų suvokimą, jog etinis aspektas svarbi bet kurios veiklos sprendimo dalis;

7.4. didinti visuomenės pasitikėjimą Mokyklos veikla;

7.5. taikyti neetiško elgesio prevenciją, apsaugoti Mokyklos bendruomenės narius nuo konfliktinių situacijų ir neetiško elgesio.

8. Pedagogų santykiuose viešumas, tolerancija, pagarba žmogui, draugiškumas
   ir geranoriškumas yra vieni svarbiausių mokyklos bendruomenės nario etikos principų.
9. Pedagogai savo veikloje vadovaujasi šiais pagrindiniais elgesio ir veiklos principais:

9.1. pagarbos;

9.2. teisingumo;

9.3. žmogaus teisių pripažinimo;

9.4. atsakomybės;

9.5. sąžiningumo;

9.6. atidos ir solidarumo.

10. Pagarbos principas. Vadovaudamasis šiuo principu pedagogas pripažįsta, kad bendravimas su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais šeimos ir įstaigos bendruomenės nariais grindžiamas asmens orumo ir nelygstamos vertės pripažinimu bei pasitikėjimu, taip kuriant saugią, atvirą, savivertę ir kūrybiškumą skatinančią atmosferą.
11. Teisingumo principas. Vadovaudamasis šiuo principu pedagogas pripažįsta mokinių ugdymosi poreikių įvairovę, atsižvelgia į kiekvieno mokinio socialinės, kultūrinės aplinkos ypatumus ir yra nešališkas vertindamas kiekvieno mokinio pasiekimus ir pažangą, ugdymosi poreikius, mokinių ar jų grupių dalyvavimą bendruomenės gyvenime, spręsdamas konfliktus.
12. Žmogaus teisių pripažinimo principas. Vadovaudamasis šiuo principu pedagogas nepažeidžia mokinio teisių ir teisėtų interesų, vadovaujasi lygiateisiškumo ir nediskriminavimo nuostatomis ir siekia, kad socialiniai, rasiniai, kalbiniai, religiniai arba kiti veiksniai nedarytų įtakos jo elgesiui profesinėje veikloje.
13. Atsakomybės principas. Vadovaudamasis atsakomybės principu pedagogas veikia kaip profesionalas, nuolat tobulina savo profesines kompetencijas, reikalingas siekiant kokybiškai atlikti pedagoginį darbą – ugdyti remiantis kiekvieno mokinio gebėjimais, ugdymosi poreikiais ir polinkiais.
14. Sąžiningumo principas. Vadovaudamasis sąžiningumo principu pedagogas teikia teisingą informaciją apie savo patirtį, profesinę padėtį ir kompetenciją, savo profesinėje veikloje sąžiningai naudoja išteklius, vadovaujasi švietimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, nepiktnaudžiauja nei savo padėtimi, nei mokinio (mokinių) pasitikėjimu, jų nenaudoja asmeninės naudos tikslais.
15. Atidos ir solidarumo principas. Vadovaudamasis atidos ir solidarumo principu, žmogiško solidarumo nuostatomis pedagogas bendrauja su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais mokinio šeimos nariais, kolegomis ir bendruomene siekdamas geros mokinių savijautos, savo empatija ir veiksmais įrodydamas suprantąs mokinio (mokinių) emocinę būseną.
16. Pedagogai įsipareigoja:

16.1  vadovautis išvardintais principais;

16.2. aktyviai palaikyti Mokyklos siekius, garbingai atstovauti Mokyklai, etiškai elgtis Mokykloje ir už jos ribų, tinkamai reprezentuoti jos vardą Lietuvoje ir užsienyje;

16.3. puoselėti pagarbius savitarpio santykius su kiekvienu Mokyklos bendruomenės nariu: mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogais, kitais darbuotojais;

16.4. konfliktinėse situacijose išklausyti visų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo;

16.5. būti atsakingi už sklandų Mokyklos darbą, savo veikloje vadovautis bendruomenės interesais, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;

16.6. gerbti ir aktyviai prisidėti, puoselėjant esamas ir kuriant naujas bendruomenės tradicijas;

16.7. būti tvarkingos išvaizdos ir, esant reikalui, privalo vilkėti specialią aprangą. Apranga turi būti švari ir tvarkinga.

17. Pedagogo etiką pažeidžia:

17.1. nepagarbus atsiliepimas apie kolegų profesinę veiklą, pedagoginius gebėjimus, asmenines savybes;

17.2. nesąžininga profesinė konkurencija tarp kolegų, dalyvavimas negarbinguose sandoriuose, visiems pedagogams skirtos informacijos slėpimas, eskaluojami smulkmeniški konfliktai bei intrigos;

17.3. nepakantumas kitokiai mokinių ar kolegų nuomonei bei argumentuotai kritikai;

17.4. viešai aptarinėjama, skelbiama konfidenciali asmeninio pobūdžio informacija apie mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), pedagogus ir kitus darbuotojus;

17.5. negatyvių emocijų nevaldymas bendraujant su kitais bendruomenės nariais;

17.6. šokiruojanti, netvarkinga, laisvalaikio, sportinė (išskyrus kūno kultūros, šokio mokytojus) apranga, vilkima per pamokas.

18. Bendravimo tarp pedagogų nuostatos:

18.1. tarpusavio santykiai remiasi pagarba, tolerancija, kitos nuomonės gerbimu, mandagumu;

18.2. bendravimas ir bendradarbiavimas grindžiami pagalbos teikimu vienas kitam;

18.3. santykiuose tiesos sakymas, viešumas, tiesos gynimas, draugiškumas ir geranoriškumas yra vieni svarbiausių pedagogo etikos principų. 

19. Suteikiant pedagoginį vardą, apdovanojimą, kolegos veiklos pripažinimą, turi būti remiamasi tik dalykišku pateikto darbo vertinimu bei profesinėmis pretendento savybėmis, o ne asmeniniu ar politiniu santykiu.
20. Atsiradus tarpusavio santykiuose konfliktinėms situacijoms, elgtis tolerantiškai, atvirai, objektyviai ir savikritiškai. Išklausyti visų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo.
21. Niekas negali reikalauti ar rinkti informacijos apie asmeninį darbuotojo gyvenimą, nesusijusio su darbo reikalavimais.
22. Negali būti diskriminuojami, ignoruojami ar persekiojami dėl jų įsitikinimų ar asmeninių simpatijų bei antipatijų. Santykiai tarp pedagogų grindžiami lygiateisiškumo principu.
23. Skirtingi pedagogų statusai, kvalifikacinės kategorijos ir pareigos neturėtų kliudyti visiems pedagogams lygiateisiškai reikšti nuomones ir ginti savo įsitikinimus.
24. Bendravimo su mokiniais nuostatos:

24.1. remiasi abipuse pagarba;

24.2. pasirenka tokius darbo metodus, kurie skatina pozityvius vaikų, jaunuolių bruožus, tarpusavio santykius: savarankiškumą, savikontrolę, saviugdą, norą bendrauti ir padėti kitiems;

24.3. vertindamas vaikų, jaunuolių elgesį ir pasiekimus, siekia stiprinti jų savigarbą ir pasitikėjimą savo jėgomis, nurodyti tobulėjimo galimybes, kelti motyvaciją;

24.4. siekia teisingumo ir objektyvumo, vertindamas mokinių pasiekimus;

24.5. elgiasi diskretiškai. Pedagogui neleistina kitiems asmenis perduoti vaiko, jaunuolio jam asmeniškai patikėtą informaciją, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;

24.6. nepiktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi.

25. Bendravimo su tėvais nuostatos:

25.1. konsultuoja tėvus bei globėjus / rūpintojus sprendžiant vaikų auklėjimo problemas;

25.2. saugo vaikų patikėtą informaciją apie savo tėvus arba globėjus, o tėvų arba globėjų (rūpintojų) – apie vaikus.

25.3. užtikrina, kad santykiai su tėvais nedarytų įtakos vaikų asmens bei pasiekimų vertinimui;

25.4. vadovaujasi pagarba, tolerancija, bendradarbiavimu sprendžiant ugdymo klausimus;

25.5. teikia objektyvią informaciją apie vaiko pažangą, ugdymosi rezultatus, elgesį.

26. Pedagogų akademinė ir žodžio laisvė:

26.1. turi teisę naudotis įvairiais informacijos šaltiniais;

26.2. gali savo nuožiūra pasirinkti ugdomąją veiklą bei kurti naujus ugdymo būdus, jei šie yra tinkami profesiniu požiūriu;

26.3. neišviešina konfidencialios tarnybinės informacijos, skirtos vidiniams įstaigos reikalavimams.

27. Būtina Kodekso priėmimo sąlyga – viešas pritarimas.
28. Mokyklos pedagogų bendruomenė įsipareigoja gerbti Kodekso nuostatas ir rūpintis jo veiksmingumu. Laikytis jo reikalavimų yra kiekvieno pedagogo pareiga ir garbės reikalas.
29. Kodekso vykdymo priežiūrą atlieka sudaryta direktoriaus įsakymu sudaryta etikos komisija, susidedanti iš 5 pedagogų, renkama dvejiems metams Mokytojų tarybos posėdyje.
30. Pedagogų etikos komisija savo darbą atlieka vadovaudamasi patvirtintu pedagogų etikos kodeksu.
31. Mokyklos etikos komisijos nariai, vadovaudamiesi atsakomybe, viešumu, turi teisingai nagrinėti prašymus, skundus, pareiškimus, neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo, savo įgaliojimus naudoti, priimant nešališkus sprendimus, nesinaudoti tarnybine padėtimi.
32. Pedagogų etikos komisija, spręsdama konkrečius pareiškimus dėl etiškai nederamo elgesio, mokytojų etikos kodekso nenumatytais atvejais turi spręsti, ar konkretus poelgis suderinamas su mokytojo etikos kodekso pripažintomis pamatinėmis etikos vertybėmis, ar gali būti toleruojamas.
33. Prašymai dėl etikos pažeidimų įteikiami Etikos komisijos pirmininkui raštu. Priimami svarstyti tik aiškiai motyvuoti prašymai. Anoniminiai prašymai nesvarstomi.
34. Pažeidimai, dėl kurių kreipiamasi į Komisiją, turi būti įvykę ne anksčiau negu prieš 14 kalendorinių dienų.
35. Bendruomenės narys, dėl kurio gautas prašymas, yra raštiškai informuojamas apie jo turinį ir pateikia raštu paaiškinimą per 3 darbo dienas nuo informavimo dienos.
36. Etikos komisija privalo išnagrinėti gautą prašymą, priimti sprendimą ir raštu atsakyti prašymą pateikusiam ar suinteresuotam asmeniui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Etikos komisija prašymo išnagrinėjimo terminą gali pratęsti motyvuotu sprendimu.
37. Bendruomenės narys turi teisę dalyvauti Etikos komisijos posėdyje, kuriame svarstomas su juo susijęs prašymas.
38. Etikos komisijos nariai privalo laikytis konfidencialumo ir neskleisti informacijos, kol atliekamas tyrimas.
39. Etikos komisijos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.
40. Komisija, nusprendusi, kad svarstyto asmens elgesys pažeidė Etikos kodeksą, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir laipsnį, turi teisę tokį pažeidimą laikyti darbo pareigų pažeidimu ir taikyti moralinio poveikio priemones; raštu įspėti bendruomenės narį apie darbo pareigų pažeidimą, nurodant pakartotinio pažeidimo pasekmes, vadovaujantis DK 58 str. 2 dalimi.
41. Etikos komisijos nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio Mokyklos direktoriui, priimant sprendimą dėl skyrimo į aukštesnes pareigas, atestuojant aukštesnei kvalifikacinei kategorijai bei kitais atvejais.

42. Mokyklos direktorius atsako už priimamų sprendimų skaidrumą, Mokyklos bendruomenės narių informavimą, personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, ir Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.
43. Kodeksas, priimtas kaip Mokyklos pedagogų bendruomenės sutarimas dėl tam tikrų vertybinių elgesio nuostatų, turi palaikyti etinį susirūpinimą, skatinti svarstyti, diskutuoti etinius klausimus ir jų sprendimo būdus.
44. Kodeksas ir jų pakeitimai tvirtinami direktoriaus įsakymu.
45. Kodeksas skelbiamas Mokyklos interneto svetainėje.