Ugdymo programa

1.

Švietimo teikėjas

Šiaulių menų mokykla

2.

Teisinė forma

Savivaldybės biudžetinė įstaiga

3.

Buveinės adresas

Aušros al. 52, Šiauliai, LT -76236

4.

Programos rengėjas(-ai), kvalifikacija

dr. Renata Veršinskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Vilma Ptašinskienė, neformaliojo švietimo skyriaus vedėja, Lina Šimkienė neformaliojo švietimo vyresnioji mokytoja, Orinta Jazdauskaitė-Juozapaitė neformaliojo švietimo mokytoja.

5.

Programos pavadinimas

Pradinio teatrinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programa

6.

Programos kryptis pagal Neformaliojo vaikų švietimo krypčių klasifikatorių

Teatras

7.

NŠPR registruotos programos kodas

110400101

8.

Patvirtinimas

Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 m.                           mėn. d. įsakymas Nr.

9.

Programos trukmė

2 metai

10.

Programos apimtis

6 – 8 kontaktinių valandų per savaitę

11.

Tikslinė grupė

Programa skirta mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas.

Į programą priimami 7-12 metų mokiniai.

12.

Pritaikymas įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams

Mokytojas yra išklausęs 60 val. specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kursą. Patekimas į mokyklos patalpas pritaikytas įvairių poreikių mokiniams.

Priemonės:

–          fizinės aplinkos pritaikymas: erdvi, neperkrauta teatro salė, kurioje lengva orientuotis, veidrodžių, scenos naudojimas;

–          emocinės aplinkos pritaikymas: bendruomeniškumo ugdymas – empatijos, tolerancijos kitam, draugiškumo skatinimas;

–          mokymo turinio pritaikymas: supaprastinti judesiai (judesiai, kurie atitinka mokinio fizines ar sensorines galimybes), diferencijuotos užduotys;

–          technologinių priemonių naudojimas: naudojami video įrašai mokymuisi ar savarankiškai praktikai, programėlės, garso stiprinimo įranga (jei yra klausos sutrikimų).

Mokymo/si metodai: įtraukianti pamoka (vizualinių ir praktinių pavyzdžių, gestų, video naudojimas), praktinių judesių demonstravimas, daugkartinis kartojimas. Praktinės užduotys (individualus konsultavimas), darbas poromis ar grupėmis (mokiniai padeda vieni kitiems).

13.

Programos tikslas

–   sudaryti galimybes mokiniams įgyti pradines teatro krypties teorines žinias, praktinius teatrinius gebėjimus, įgūdžius, ugdant asmens individualumą, kultūrinį sąmoningumą ir estetines nuovokas.

14.

Programos uždaviniai

–   padėti mokiniams išmokti tikslingai naudotis pagrindinėmis teatro raiškos priemonėmis;

–    sudaryti sąlygas mokinių meninių gebėjimų atsiskleidimui ir plėtojimui;

–         ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą, estetinę nuovoką;

15.

Ugdomos kompetencijos

Įgyvendinant programą, ugdomos šios kompetencijos:

–         pažinimo (motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjama suvokiant, perimant žmonijos kultūrinę patirtį);

–         kūrybiškumo (gebėjimas tyrinėti, kurti, vertinti asmeniškai ir kitiems reikšmingas kūrybines idėjas, problemų sprendimus);

–         kultūrinė (asmens kultūrinė savimonė, grįsta žiniomis, aktyvia kultūrine raiška ir kultūriniu sąmoningumu);

–         komunikavimo (asmens gebėjimas kurti, perduoti ir suprasti žinias (faktus, požiūrius ar asmenines nuostatas);

–         socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos (asmens savimonė ir savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykių kūrimo gebėjimai, atsakingas sprendimų priėmimas ir asmens rūpinimasis fizine ir psichine sveikata);

–         dalykinės (vaidybos, sceninės kalbos, sceninio judesio, vaidmenų kūrimo).

16.

Mokinių pasiekimai ir jų (įsi)vertinimas

Mokinių pasiekimų (įsi)vertinimas yra grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais, atitinkančiais ugdymo (-si) tikslus, individualios pažangos vertinimo principu – lyginami mokinio pasiekimai su ankstesniaisiais. Mokinių ugdymo pažangai (įsi)vertinti taikomi vertinimo metodai- formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis. Pasiekimų ir pažangos rezultatai fiksuojami dešimtbalėje skalėje: 10 (puikiai), 9 (labai gerai), 8 (gerai), 7 (pakankamai gerai), 6 patenkinamai), 5 (pakankamai patenkinamai), 4 (silpnai), 3 (blogai), 2 (labai blogai), 1 (nieko neatsakė, neatliko užduoties). 1–3 balai yra neigiamas įvertinimas.

–         Formuojamasis vertinimas atliekamas žodžiu, komentaru, nuolat bendradarbiaujant mokiniui ir mokytojui, nesiejamas su balu, siekiama pastiprinti daromą pažangą, numatyti perspektyvą, skatinti mokinį analizuoti savo pasiekimus ir kelti meninio ugdymosi motyvaciją;

–         Diagnostinis vertinimas taikomas, siekiant išsiaiškinti mokinio tam tikro ugdymosi laikotarpio pasiekimus ir pažangą; vertinami

mokinių ugdymo pasiekimai, kūrybinis rezultatas pagal mokyklos nustatytą tvarką ir kriterijus;

– Apibendrinamasis vertinimas taikomas baigus ugdymo metus (pusmetį) ir (arba) visą programą, taikoma įgytų gebėjimų patikrinimo forma (spektakliai, įskaitos, egzaminai ir kt.) pagal mokyklos nustatytą tvarką ir kriterijus.

Mokytojai mokinius vertina pagal Mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintą mokinių mokymosi ir pasiekimų pažangos vertinimo tvarką.

Mokiniai analizuoja ir fiksuoja savo individualią pažangą pagal Mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintą mokinių individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo tvarką.

Baigus programą, išduodamas pradinio teatrinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą pažymėjimas.

17. Metodai

Taikomi metodai: įtraukianti pamoka, darbas grupėse, individualus darbas, darbas dviese, „minčių lietus“, stebėjimas, demonstravimas, vaidmenų atlikimas, situacijų analizė, refleksija. Teorija derinama su praktinių įgūdžių formavimu. Naudojamos diferencijuotos užduotys, laiduojančios mokinio gebėjimų plėtotę.

Asmeniui, išklausiusiam pagrindinio ugdymo programos dalį, išduodama Mokyklos mokslo pasiekimų pažyma pagal Mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintą neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimų ir mokslo pasiekimų pažymų išdavimo tvarką.

1. Veiklos sritis: pagrindiniai vaidybos elementai

Nuostata: vaidinti organiškai ir raiškiai

Esminis gebėjimas: tikslingai ir organiškai veikti sceninėmis aplinkybėmis

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Pašalinti vidinę ir fizinę įtampą.

1.1.1.  Susieti vidinį ir išorinį laisvumą atliekant užduotis.

1.1.2.  Palyginti atliekamą veiksmą esant įtampai ir be jos.

1.1.3.  Pateikti įtampos atpalaidavimo pratimų pavyzdžių.

1.2. Lavinti dėmesį, pojūčius, emocinę atmintį, vaizduotę, fantaziją, pastabumą, išmonę, drąsą, pasitikėjimą savimi.

1.2.1.   Apibūdinti kūrybinio dėmesio ratus (mažasis, vidutinis, didysis, didžiausias) ir jų bruožus (kryptingumas, aktyvumas, nuoseklumas, nepertraukiamumas).

1.2.2.   Pateikti pratimų pavyzdžių kūrybinio dėmesio, pojūčių, vaizduotės, emocinės atminties, pastabumo, drąsos lavinimui.

1.2.3.   Stiprinti valingą dėmesį kaip būtiną sceninio veiksmo sąlygą.

1.3. Tikslingai, logiškai ir organiškai veikti sceninėmis aplinkybėmis.

1.3.1.   Atpažinti sceninį veiksmą kaip žmogaus poelgių grandinę, nukreiptą į tikslą.

1.3.2.   Apibūdinti sceninio veiksmo bruožus (aktyvumas, nuoseklumas, kryptingumas, organiškumas, nepertraukiamumas).

1.3.3.   Išreikšti emocijas ir jausmus kaip aktyvaus, kryptingai atlikto veiksmo rezultatą.

1.3.4.   Numatyti vidinio (psichologinio) ir išorinio (fizinio) veiksmo vienovės būtinumą.

1.3.5.   Apibūdinti siekinio esmę (kodėl? kam darau? ką darau? kaip darau? kokie prisitaikymai?).

1.4. Sukurti nesudėtingą individualų etiudą pateisinto tylėjimo sąlygomis.

1.4.1.   Apibūdinti etiudo temą, pagrįsti pasirinkimą.

1.4.2.   Palyginti pasirinktą temą su realaus gyvenimo pavyzdžiais.

1.4.3.   Įvardyti pagrindinius etiudo kūrimo reikalavimus.

1.5. Plėtoti bendradarbiavimą su partneriu, sukurti porinį etiudą pateisinto tylėjimo sąlygomis.

5.1.   Atpažinti bendravimą kaip nepertraukiamą vidinį ryšį su partneriu.

5.2.   Paaiškinti, kad pauzes galima užpildyti vidiniu monologu ar veiksmu; pateikti pavyzdžių.

5.3.   Apibūdinti etiudo temą, pagrįsti pasirinkimą.

5.4.   Įvardyti ir susieti bendravimo ypatybes: situacijos įvertinimas, elgesio kaita, prisitaikymai, sprendimo priėmimas.

2. Veiklos sritis: improvizacija

Nuostata: spontaniškai ir drąsiai reikšti netikėčiausias idėjas ir sumanymus, pasitikėti savimi

Esminis gebėjimas: kūrybiškai ir organiškai veikti tam tikromis teatrinėmis aplinkybėmis

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Improvizuoti pagal

2.1.1. Pasitelkti fantaziją, vaizduotę ir visas kūrybines galias,

savo sukurtas ar pasiūlytas situacijas, įvykius, žodžius, sakinius, temas.

kuriant tikrovę čia ir dabar.

2.1.2. Nusakyti esamas aplinkybes, pagrindinį įvykį, priežastinį ryšį tarp įvykių, siekiamybes.

2.2. Kurti ir vaidinti situacijas, perteikiančias įvairias emocijas ir nuotaikas.

2.2.1. Apibūdinti atliekamų improvizacijų veikėjų emocijas ir nuotaikas.

2.3. Kurti spontaniškas improvizacijas su įsivaizduojamais daiktais.

2.3.1. Pateikiant pavyzdį paaiškinti, kaip galima pasinaudoti daiktais įsivaizduojant.

3. Veiklos sritis: vaidybos raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje

Nuostata: tenkinti teatrinės saviraiškos poreikius, dalyvauti grupės, kolektyvo vaidinimuose, koncertuose, teatrų šventėse, festivaliuose, spektakliuose, kultūriniuose renginiuose

Esminis gebėjimas: vaidinti viešai, stebėti ir vertinti spektaklius, kultūrinius renginius

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Dalyvauti klasės, mokyklos koncertuose, teatriniuose, kultūriniuose renginiuose, festivaliuose, šventėse.

3.1.1.   Atlikti pasirinktą vaidybinę improvizaciją klasės ar mokyklos renginyje.

3.1.2.   Pašalinti vidinę ir fizinę įtampą viešo pasirodymo metu.

3.2. Analizuoti savo ir kitų vaidybinius, sceninės kultūros ir elgesio pasiekimus.

3.2.1.  Įvardyti pratimo ar improvizacijos atlikimo, sceninės kultūros ir elgesio vertinimo kriterijus.

3.2.2.  Apibūdinti savo ir klasės draugų sceninę kultūrą, elgesį, vaidybą (teigiami ir neigiami aspektai).

3.3. Tinkamai elgtis scenoje.

3.3.1. Paaiškinti esminius sceninės kultūros ir elgesio reikalavimus.

1. Veiklos sritis – balso technikos lavinimas

Nuostata: pažinti savo balso galimybes ir noriai jį tobulinti

Esminis gebėjimas: skaitant tekstą, taisyklingai kvėpuoti ir artikuliuoti

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1. Išlaikant taisyklingą kūno padėtį atlikti pagrindinius sceninio šokio judesius pavieniui, poroje arba grupėje.

1.1.  Nusakyti ir parodyti pagrindinius sceninio šokio judesius.

1.2.  Jausti savo kūną ir teisingai jį koordinuoti.

1.3.  Ritmiškai ir muzikaliai atlikti sceninio šokio judesius.

1.4.  Suprasti ir jausti judesio nuotaiką.

2. Atlikti pagrindinius įvairių žanrų sceninio šokio junginius lėtu ir vidutiniu tempu, išlaikant šokio brėžinius.

2.1.  Žinoti ir paaiškinti pagrindinių sceninio šokio judesių junginių atlikimą.

2.2.  Apibūdinti įvairių žanrų sceninio šokio junginių nuotaiką ir charakterį.

2.3.  Atlikti judesius ritmiškai bei muzikaliai.

2.4.  Jausti erdvę ir atstumą tarp šokančiųjų kartu.

3. Įsivertinti savo sceninio šokio pasiekimus ir pažangą.

3.1.  Žinoti ir įvardyti įvairių žanrų sceninio šokio judesių pagrindinius bruožus.

3.2.  Paaiškinti, kaip įvairių žanrų sceninio šokio judesiai siejasi su muzika.

2.Veiklos sritis – kalbos išraiškos lavinimas

Nuostata: suprasti, kad scenoje reikalinga suprantama, įprasminta, emocionali kalba

Esminis gebėjimas: veiksmingai, emocionaliai, natūraliai perteikti scenoje sakomą tekstą

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Naudoti balso garsą, tembrą, tempą, ritmą ir aukštį, siekiant skaitomo teksto raiškumo.

2.1.1.  Pritaikyti balso stiprumą ir tembrą sakomo teksto nuotaikai.

2.1.2.  Išvardinti ir atlikti kalbos tempo, ritmo, aukščio keitimo pratimus.

2.2. Atlikti garsų, žodžių, sakinių junginių pratybas, išreiškiant įvairias emocijas.

2.2.1.  Paaiškinti, kaip kinta emocija keičiant balso pobūdį.

2.2.2.  Pritaikyti tariamą garsą, žodžius, sakinius skirtingoms emocijoms.

2.3. Atlikti teksto pasakojimo pratybas, perteikti įvairias emocijas, įsisavinti sakinio logikos pradmenis.

2.3.1.  Paaiškinti, kuo skiriasi tekstas ir potekstė.

2.3.2.  Papasakoti trumpą tekstą skirtingomis emocijomis.

2.3.3.  Pakeisti teksto mintį, keičiant loginių kirčių vietą ar žodžių tvarką sakinyje.

3. Veiklos sritis – sceninės kalbos raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje

Nuostata: noriai dalyvauti meninio skaitymo pasirodymuose

Esminis gebėjimas: tinkamai pasirinkti literatūros kūrinį ir jį įtaigiai perteikti klausytojui

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Suprantamai ir paveikiai papasakoti savo sukurtą pasakojimą, trumpą prozos ar poezijos kūrinėlį, proginę kalbą.

3.1.1.  Pritaikyti trumpam tekstui įvairius ritmus ir nuotaikas (iškarpos iš laikraščių, reklamos).

3.1.2.  Gebėti kontaktuoti su klausytoju.

3.1.3.  Įvardyti pagrindinius kontakto su klausytoju reikalavimus.

3.1.4.  Paaiškinti kūrinio temą, idėją, pagrindinį skaitovo uždavinį.

3.2. Atlikti pasirinkto literatūros kūrinio (prozos, poezijos) analizę.

3.2.1.   Apibūdinti kūrinio temą, idėją, aplinkybes, veikėjus.

3.2.2.   Apibūdinti svarbiausius įvykius.

3.2.3.   Susipažinti su pasirinkto kūrinio autoriaus kūryba ir biografija

3.3. Įtaigiai perteikti pasirinktą nesudėtingą lietuvių literatūros kūrinį klausytojui (žiūrovui).

3.3.1.  Nustatyti pasakotojo uždavinį.

3.3.2.  Paaiškinti, kaip kaupti vaizdinius.

3.3.3.  Perteikti kūrinio nuotaiką, temą, logiką.

3.3.4.  Paaiškinti sceninės kultūros reikalavimus.

1. Veiklos sritis – fizinis kūno lavinimas

Nuostata: siekti kūno laisvumo

Esminis gebėjimas: išplėtoti kūno fizines galimybes ir pasiruošti kūrybiniam darbui scenoje

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Įtempti ir atpalaiduoti kūno raumenis, rasti kūno svorio centrą, pusiausvyrą.

1.1.1.   Apibūdinti savo kūno fizinių savybių trūkumus ir privalumus.

1.1.2.   Išvardyti ir parodyti taisyklingos ir netaisyklingos sceninės stovėsenos, eisenos, sėdėjimo skirtumus.

1.2. Atlikti kūno lankstumo, judrumo ir jėgos pratimus, jungiant dėmesio, valios ir ryžto elementus.

1.2.1.   Apibūdinti valios, ryžto, dėmesio reikšmę atliekant scenoje judesius.

1.2.2.   Pateikti kūno lavinimo pratimų pavyzdžių, prireikus atlikti juos savarankiškai.

1.3. Kontroliuoti savo judesius.

1.3.1. Paaiškinti, dėl ko reikalinga savikontrolė atliekant sceninį veiksmą.

1.4. Atlikti nesudėtingus sceninius kritimus.

1.4.1. Paaiškinti saugaus kritimo techniką, parodyti pavyzdžių.

2. Veiklos sritis – judesių plastika ir raiška

Nuostata: siekti savitai kurti, tobulinant judesių plastiką ir raišką

Esminis gebėjimas: tikslingai atlikti fizinį judesį įvairiomis sceninėmis aplinkybėmis

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Atlikti įvairius sceninio judesio pratimus, jungiant vaizduotės, fantazijos, emocinės atminties elementus.

2.1.1.  Paaiškinti sceninio judesio raiškos reikšmę teatrinėje kūryboje.

2.1.2.  Susieti atliekamą fizinį veiksmą su vaizduote, emocija, jausmais.

2.2. Atlikti raiškų psichologinį gestą.

2.2.1. Nurodyti jausmų, emocijų, valios ir atliekamo gesto ryšį.

2.3. Paskirstyti judesį erdvėje pagal skirtingą ritmą ir tempą, perteikti muzikos charakterį.

2.3.1.  Paaiškinti judesio ir muzikos ritmo, tempo, dinamikos terminus.

2.3.2.  Keisti judesio charakterį priklausomai nuo aplinkybių.

3. Veiklos sritis – judesių jungimas į visumą

Nuostata: noriai komponuoti judesio etiudus

Esminis gebėjimas: atlikti nesudėtingus sceninio judesio etiudus

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

3.1. Kurti skirtingos nuotaikos ir charakterio judesių derinius, pasirenkant skirtingą tempą ir ritmą.

3.1.1. Išvardyti ir paaiškinti pagrindinius judesių derinių kūrimo principus.

3.2. Atlikti judesius kartu su partneriu (partneriais).

3.2.1.  Tikslingai judėti erdvėje, nepaliečiant kitų mokinių.

3.2.2.  Prisiderinti prie partnerio judesių ritmo ir tempo.

3.3. Kurti nesudėtingus individualius ir grupinius sceninio judesio etiudus, kompozicijas.

3.3.1.  Nusakyti kompozicijos ar etiudo pagrindinę mintį, nuotaiką ir galimą įvykių seką.

3.3.2.  Numatyti judesių pasirinkimą kūrybiniam sumanymui įgyvendinti.

1. Veiklos sritis – vaidinimų kūrimo pradinių įgūdžių ugdymas

Nuostata: aktyviai plėtoti vaidybos, sceninės kalbos ir judesio gebėjimus bendradarbiaujant

Esminis gebėjimas: realizuoti kūrybinius sumanymus kolektyve

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

1.1. Dalyvauti klasės vaidinimo pasirinkime.

1.1.1.  Išsakyti savo nuomonę, siūlyti sprendimų.

1.1.2.  Paaiškinti kolektyvinės kūrybos principus (atsakomybė, bendradarbiavimas, tolerancija, aktyvus dalyvavimas).

1.1.3.  Pagrįsti vaidinimo temos pasirinkimą.

1.2. Kurti nesudėtingus siužetus, etiudus ar pasirinkto literatūrinio kūrinio (novelė, pasakėčia, apsakymas, eilėraštis ir kt.) inscenizaciją, dramaturgijos kūrinį.

1.2.1.   Apibūdinti kuriamos situacijos turinį, aplinkybes, nurodyti kuo situacija įdomi ir aktuali pačiam ir kitiems;

1.2.2.   Apibūdinti kuriamo vaidinimo temą, idėją, tikslą, uždavinius, įvykius, pagrindinį konfliktą.

1.2.3.   Išvardinti vaidinimo kūrimo etapus: medžiagos

pasirinkimas ,scenarijaus ar pjesės (ištraukos) skaitymas, analizavimas, vaidmenų paskirstymas, režisūrinio sumanymo aptarimas, etiudų kūrimas, teksto mokymasis, ištraukų bei ištisinio vaidinimo repeticijos.

1.3. Pritaikyti vaidinime teatrinės raiškos ir vizualines priemones.

1.3.1.  Paaiškinti, kokias menų rūšis galima naudoti vaidinimo kūrimui ir kodėl teatras yra apjungiantis menas.

1.3.2.  Išvardyti kokios yra vizualinės priemonės (šviesa, muzika, kostiumai, grimas, scenografija, multimedija ir kt.) ir apibūdinti, kaip šios priemonės vaidinime padeda atskleisti idėją, pagrindinę mintį, sustiprina emocinį poveikį.

2. Veiklos sritis – pasirodymai

Nuostata: aktyviai dalyvauti klasės, kolektyvo vaidinimuose, šventėse, projektuose, spektakliuose, koncertuose ir kituose kultūriniuose renginiuose

Esminis gebėjimas: atlikti savo kūrybos vaidmenį viešai, analizuoti ir vertinti pasirodymus

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

2.1. Rodyti vaidinimus žiūrovui, dalyvauti klasės, mokyklos, savivaldybės teatriniuose festivaliuose, šventėse, koncertuose ir kituose kultūriniuose renginiuose.

2.1.1.   Susipažinti su salės ir scenos technine įranga, žinoti pagrindinius terminus;

2.1.2.   išvardinti sceninės kultūros ir elgesio esminius reikalavimus;

2.1.3.   išvardinti išorinės ir vidinės įtampos pašalinimo

2.2. Stebėti ir vertinti draugų vaidybą, įsivertinti savo pasiekimus ir trūkumus, stebėti ir vertinti profesionalų spektaklius, vaidinimų įrašus ir vaidinimus, rodomus mokykloje, kultūros įstaigose, mėgėjų, mokykliniuose teatruose.

2.2.1.  Įvardyti vaidinimo vertinimo kriterijus;

2.2.2.  apibūdinti ir argumentuotai vertinti savo ir klasės draugų vaidybą, nusakyti rezultato pasiekimui pozityvius ir negatyvius veiksnius;

2.2.3.  įvardyti vertybes, išreikštas spektaklyje, renginyje.

Nr.

Dalykas

Pradinio teatrinio ugdymo programa

I

II

1.

Branduolio dalykai

6

6

1.1.

Vaidyba

2

2

1.2.

Sceninė kalba

1

1

1.3.

Sceninis judesys

1

1

1.4.

Vaidinimų kūrimas

2

2

2.

Pasirenkamieji dalykai

1-2

1-2

2.1.

Dainavimas

1

1

2.2.

Šokis

1

1

2.3.

Teatro technologijos

0-1

0-1

2.4.

Muzikos instrumentas

0-1

0-1

3.

Iš viso savaitinis valandų skaičius

6-8

6-8