1. Šiaulių menų mokyklos (toliau – Menų mokyklos) mokinio individualios pažangos ir pasiekimų vertinimo ir skatinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Šiaulių miesto vaiko asmenybės ūgties koncepcija, patvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. A-1601, mokyklos ugdymo turinį reglamentuojančiais dokumentais: Mokyklos nuostatais, Ugdymo planu, Neformaliojo ugdymo programomis.
2. Šiaulių menų mokyklos mokinių individualios pažangos ir pasiekimų vertinimo ir skatinimo tvarka reglamentuoja mokinių veiklos pasiekimų vertinimą, skatinimą.
3. Apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimo planavimas.
4. Aprašas skirtas vaiko šeimai (tėvams, globėjams, rūpintojams), mokiniams, mokytojams. Individualios pažangos ir pasiekimų vertinimo ir skatinimo procese dalyvauja mokiniai, mokytojai, administracija.
5. Apraše vartojamos šios sąvokos:
Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.
Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.
Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą ir pasiekimus, remiantis savistaba, savianalize, dabartinių pasiekimų lyginimu su ankstesniaisiais, tolesnių mokymosi tikslų bei jų siekimo strategijų numatymu.
Vertinimo informacija – įvairiais būdais surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).
Individualios pažangos vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniais stebima ir vertinama daroma pažanga.
6. Mokykla nustato bendrą mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką, užtikrina vertinimo metodikų dermę. Mokytojai pagal poreikį organizuoja mokinių pasiekimų aptarimus su tėvais.
7. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui neformaliojo vaikų švietimo būdu įgyti kompetencijų, būtinų asmeniniam, visuomeniniam ir profesiniam gyvenimui ir užtikrinti nuolatinį mokinio asmenybės ūgties procesą, plėtojant prigimtinius gebėjimus.
8. Vertinimo uždaviniai:
8.1. skatinti mokinį pažinti save, įsivertinti individualią pažangą ir pasiekimus;
8.2. siekti, kad mokiniai aktyviai dalyvautų pasirinktos krypties veikloje;
8.3. padėti mokiniui tobulėti geranoriškai bendradarbiaujant;
8.4. padėti mokytojui įžvelgti mokinio tobulėjimo galimybes, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo(si) turinį;
8.5. pagal poreikį suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie mokinio pažangą ir pasiekimus;
9. Vertinimo nuostatos:
9.1. vertinimas vyksta ugdymo procese ir remiasi teikiamų neformaliojo vaikų švietimo ugdymo programų tikslais;
9.2. vertinimas yra nenutrūkstamas integralus ir planuojamas procesas, skirtas mokinių individualiai pažangai pamatuoti, skatinti mokinio įsivertinimą ir tobulėjimą;
9.3. vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais ir individualiais mokinio poreikiais;
9.4. vertinimo sistema yra suprantama ir aiški.
9.5. grupės mokytojas mokinius supažindina su vertinimo sistema ir kartu aptaria ją mokslo metų pradžioje;
9.6. tėvai (globėjai, rūpintojai) turi galimybę su mokinio individualios pažangos ir pasiekimų vertinimo ir skatinimo tvarkos aprašu susipažinti mokyklos tinklalapyje.
10. Vertinimo principai:
10.1. atvirumas ir skaidrumas;
10.2. pozityvumas ir konstruktyvumas;
10.3. objektyvumas ir veiksmingumas;
10.4. informatyvumas.
11. Mokiniai kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis bei vertinimo kriterijus, nagrinėja vertinimo informaciją. Mokiniai, padedami mokytojo, mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolimesnį mokymąsi, kelia sau ateities tikslus.
12. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) pagal poreikį gauna aiškią informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus.
13. Vertinimo aspektai:
13.1. pagal vertinimo principą – individualios pažangos vertinimas, kai stebima ir vertinama vieno asmens daroma pažanga, lyginant to paties mokinio dabartinius pasiekimus su ankstesniais. Šis vertinimo principas puoselėja prigimtines vaiko galias ir talentus, suteikia galimybę mokytis pagal išgales, laiduoja psichologinį saugumą;
13.2. pagal vertinimo būdus ir procedūras – neformalus (formuojamasis) vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, kalbantis, diskutuojant, susidarant nuomonę; įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma;
13.3. apibendrinamasis vertinimas yra naudojamas, kai informacija apie mokinio pasiekimus ir pažangą yra kaupiama (renginių rezultatai, balai ir kt.) ir pristatoma metodinėse grupėse;
13.4. nuolatinis vertinimas (vykstantis visą laiką, stebint mokinį veiklose, aptariant pasiekimus ir t.t.);
13.5. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus programos dalį ar temą, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus. Diagnostinio vertinimo tikslas – išsiaiškinti tolesnius mokymosi žingsnius. Mokytojas, atsižvelgęs į vertinimo tikslą, parenka tinkamą diagnostinio vertinimo užduotį, užduoties apimtį, laiką, vertinimo informacijos pateikimo formą.
14. Šiaulių menų mokyklos mokinio asmenybės ūgtį apibūdina šie kriterijai:
14.1. Žinios ir gebėjimai (pagal ugdymo kryptį);
14.2. Pagrindinės vertybės:
14.2.1. pagarba – savęs ir kito pripažinimas;
14.2.2. unikalumas – kiekviena asmenybė yra išskirtinė, individuali, nepalyginama;
14.2.3. iniciatyvumas – savo iniciatyva pasirinkta ir plėtojama veikla siekiant rezultato savarankiškai ar įtraukiant kitus;
15. Gebėjimų vertinimo kriterijai:
15.1. įgūdžiai, gebėjimai pagal ugdymo kryptį;
15.2. dalyvavimas miesto, šalies konkursuose, renginiuose;
15.3. paties mokinio dalykinių gebėjimų įsivertinimas.
16. Pagrindinių vertybių vertinimo kriterijai:
16.1. savarankiškoje veikloje;
16.2. užsiėmimų lankomumas;
16.3. dalyvavimo renginiuose aktyvumas;
16.4. asmeninės ūgties siekis.
17. Individualios pažangos ir asmenybės ūgties stebėjimo priemonės (būdai ir formos):
17.1. neformalus vertinimas ugdymo proceso veiklose;
17.2 lankomumo apskaitos rodikliai;
17.3 mokinių individualios pažangos įsivertinimo anketa, https://apklausa.lt/f/mokinio-asmenines-pazangos-isivertinimas-v2v588b/answers/new.fullpage
17.4 mokytojo mokinių vertinimo ir įsivertinimo sukauptos informacijos apibendrinimas ir analizė.
18. Mokinių pasiekimai gali būti aptariami Menų mokyklos mokytojų metodinių grupių pasitarimuose, mokytojų tarybos posėdžiuose.
19. Mokiniai už padarytą pažangą paskatinami Menų mokyklos direktoriaus padėkomis, apdovanojimais.
20. Informacija apie mokinių pasiekimus gali būti pateikiama mokyklos interneto svetainėje, miesto žiniasklaidoje.
21. Remdamiesi vertinimo informacija, mokytojai, mokyklos vadovai priima sprendimus dėl ugdymo turinio, metodų, ugdymo tikslų realumo, išteklių panaudojimo tikslingumo.
22. Mokiniui, dalyvavusiam neformaliojo vaikų švietimo programoje, Menų mokyklos nustatyta tvarka išduodamas neformaliojo švietimo pažymėjimas.
23. Mokinių pasiekimų vertinimas vykdomas periodiškai – du kartus per mokslo metus (mokslo metų pradžioje rugsėjo, spalio mėnesį ir mokslo metų pabaigoje gegužės mėnesį).
Šiaulių menų mokykla
Aušros alėja 52,
LT-76236 Šiauliai
Tel. +370 664 56045
info@menum.lt
Pirm. – Penkt. 8:00 – 20:00
Sekite mus
Prašymas priimti į mokyklą
Naujausi komentarai